Nepakartojama edukacinė išvyka pagal kultūros paso programas: “Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“, “Rašytojas cenzūros gniaužtuose” ir “Jono Biliūno tiesos idealai”
„Niekur nėra taip gera ir gražu, kaip Anykščiuose…“ – kažkada ištarė žymiausias anykštėnas rašytojas Antanas Žukauskas Vienuolis. Anykščių kraštas – mažas žemės lopinėlis, supamas ežerų, senolių išgarsintas ir dainių apdainuotas, apipintas padavimais ir legendomis, vilioja žmones aplankyti miškais apaugusius Šventosios upės vingius, kalvas ir slėnius. Anykščių šilelis, akmuo Puntukas, garsių rašytojų ir jų kūrinių veikėjų gimtosios vietos — visas Anykščių krašto įžymybes sunku išvardinti, jas reikia pamatyti savo akimis!
Rudeniškomis spalvomis pasipuošusią dieną mūsų gimnazijos II – IV klasių mokiniai tuo galėjo įsitikinti patys.
Pirmoji mūsų stotelė, gaubtu saugoma Antano Baranausko klėtelė, joje vasarodamas jaunasis poetas kūrė poemą „Anykščių šilelis“. Žiūrėjome filmuką apie poeto gyvenimą, Anykščių šilelį. Buvo labai įdomu atpažinti klėtelės detales, apie kurias pasakojama filme. Čia pat stovinčiame žaliame mediniame name įsikūręs Antano – Vienuolio Žukausko memorialinis muziejus. Jame apžiūrėjome mažus ir jaukius kambarėlius su autentiškais rašytojo daiktais. Susipažinome su A. Vienuolio name-muziejuje įnašu į Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją bei su tragiška rašytojo ir apskritai kūrėjo situacija Lietuvoje sovietinės okupacijos metais. Pamatėme, kaip realiai keitėsi žymaus rašytojo šeimos gyvenimo sąlygos, Lietuvai netekus Nepriklausomybės.
Taip pat turėjome progą pasigrožėti Stanislovo Petraškos akmens tapybos ekspozicija, žvalgėmės po originalią parodą. Sukurti paveikslai labai visus sudomino ir kėlė nuostabą. Nepamiršome aplankyti Jono Biliūno tėviškės sodybos. Čia mokiniai įsigilino į įvairių žanrų rašytojo kūrybą: apysaką „Liūdna pasaka“, apsakymus „Ubagas“, „Lazda“, „Vagis“. Mokiniai sužinojo apie didelius J. Biliūno gyvenimo tikslus, literatūroje – sėti meilę, gėrį, gailestingumą, teisingumą žmonių širdyse; kultūroje – rūpestį jos padėtimi po atgautos lietuvių spaudos; politikoje – ryžtą kovoti su carine sistema dėl Tėvynės laisvės, Lietuvos savarankiškumo.
Ekskursiją baigėme apsilankymu garsiajame Lajų take. Tai vienintelis toks takas visoje Rytų Europoje. Jis prasideda netoli Puntuko akmens. Takas medžių viršūnėmis vinguriuoja 300 metrų ir veda į bokštą, kurio apžvalgos aikštelė iškyla į 34 metrų aukštį. Įsitikinome, kad šiame krašte puikiai dera gamta ir istorija.
Tai buvo nepakartojama literatūrinė kelionė, kurioje artimiau susipažinome su lietuvių rašytojų, kadaise gyvenusių Anykščiuose, muziejų ekspozicijomis, senovės kultūra ir patyrėme daug emocijų.
Mokytoja Jolanta Šemienė
