Autorius: mokykla2089

„Niekur nėra taip gera ir gražu, kaip Anykščiuose…“ – kažkada ištarė žymiausias anykštėnas rašytojas Antanas Žukauskas Vienuolis. Anykščių kraštas – mažas žemės lopinėlis, supamas ežerų, senolių išgarsintas ir dainių apdainuotas, apipintas padavimais ir legendomis, vilioja žmones aplankyti miškais apaugusius Šventosios upės vingius, kalvas ir slėnius. Anykščių šilelis, akmuo Puntukas, garsių rašytojų ir jų kūrinių veikėjų gimtosios vietos — visas Anykščių krašto įžymybes sunku išvardinti, jas reikia pamatyti savo akimis!

Rudeniškomis spalvomis pasipuošusią dieną mūsų gimnazijos II – IV klasių mokiniai tuo galėjo įsitikinti patys.

Pirmoji mūsų stotelė, gaubtu saugoma Antano Baranausko klėtelė, joje vasarodamas jaunasis poetas kūrė poemą „Anykščių šilelis“. Žiūrėjome filmuką apie poeto gyvenimą, Anykščių šilelį. Buvo labai įdomu atpažinti klėtelės detales, apie kurias pasakojama filme. Čia pat stovinčiame žaliame mediniame name įsikūręs Antano – Vienuolio Žukausko memorialinis muziejus. Jame apžiūrėjome mažus ir jaukius kambarėlius su autentiškais rašytojo daiktais. Susipažinome su A. Vienuolio name-muziejuje įnašu į Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją bei su tragiška rašytojo ir apskritai kūrėjo situacija Lietuvoje sovietinės okupacijos metais. Pamatėme, kaip realiai keitėsi žymaus rašytojo šeimos gyvenimo sąlygos, Lietuvai netekus Nepriklausomybės. 

Taip pat turėjome progą pasigrožėti Stanislovo Petraškos akmens tapybos ekspozicija, žvalgėmės po originalią parodą. Sukurti paveikslai labai visus sudomino ir kėlė nuostabą. Nepamiršome aplankyti Jono Biliūno tėviškės sodybos. Čia mokiniai įsigilino į įvairių žanrų rašytojo kūrybą: apysaką „Liūdna pasaka“, apsakymus „Ubagas“, „Lazda“, „Vagis“. Mokiniai sužinojo apie didelius J. Biliūno gyvenimo tikslus, literatūroje – sėti meilę, gėrį, gailestingumą, teisingumą žmonių širdyse; kultūroje – rūpestį jos padėtimi po atgautos lietuvių spaudos;  politikoje –  ryžtą kovoti su carine sistema dėl Tėvynės laisvės, Lietuvos savarankiškumo.

Ekskursiją baigėme apsilankymu garsiajame Lajų take. Tai vienintelis toks takas visoje Rytų Europoje. Jis prasideda netoli Puntuko akmens. Takas medžių viršūnėmis vinguriuoja 300 metrų ir veda į bokštą, kurio apžvalgos aikštelė iškyla į 34 metrų aukštį. Įsitikinome, kad šiame krašte puikiai dera gamta ir istorija.

Tai buvo nepakartojama literatūrinė kelionė, kurioje artimiau susipažinome su lietuvių rašytojų, kadaise gyvenusių Anykščiuose, muziejų ekspozicijomis, senovės kultūra ir patyrėme daug emocijų.

 

                                                                              Mokytoja  Jolanta Šemienė

 

 

Spalio mėnuo tradiciškai skirtas Švč. Mergelei Marijai. Pagerbdama Dievo Motiną, Visuotinė Bažnyčia kviečia tikinčiuosius kasdien melstis rožinį. Pirmieji tikintieji, norėdami prisiminti tam tikras maldas, palengvindavo sau uždavinį, užrišdami ant siūlo arba virvelės kilpas arba medienos gabalėlius. Seniausias rožinis, kuris buvo sudarytas iš 158 karoliukų, sukurtas XII a.

4 klasės mokiniai per tikybos pamokas iš modelino sukūrė rožinį. Mokiniai turėjo galimybę padaryti savo karoliuką kiekvienam slėpiniui. Rožinis – tai meditacinė kartotinė malda, skirta apmąstyti Kristaus gyvenimą. Taip pat vadinamas šios maldos kalbėjimui naudojamas karoliukų vėrinys. Tradiciškai vieną rožinio maldą sudaro įžanga ir penki slėpiniai iš pasirenkamos dalies. Po sunkaus ir kruopštaus darbo, visi kartu pasimeldėme.

Tikybos mokytoja Inesa Mackevič

 

Spalio 5 d. mūsų gimnazijoje buvo ypatinga diena, nes III-IVG klasių mokiniai išbandė mokytojo profesiją ir vienai dienai įsikūnijo į pedagogus. Visą dieną jie pavadavo mokytojus ir vedė pamokas savo jaunesniems draugams.

Po pamokų aktų salėje vyko šventinis koncertas. Čia pedagogams skambėjo padėkos žodžiai, dainos, eilėraščiai. Vyresnių klasių mokiniai sukūrė mokytojams filmuką, kuriame patys vaidino mokytojus. Kol vyko pamokos, mokytojai irgi netinginiavo: choreografijos pamokos metu jie išmoko šokį, kurį pademonstravo per koncertą. Visi liko sužavėti! Šią gražią šventinę dieną vainikavo jubiliatų apdovanojimai. Gimnazijos direktorei Veslavai Voinič 30 pedagoginio darbo metų jubiliejaus proga už nuoširdžią, kūrybingą ir ilgametę pedagoginę veiklą buvo įteiktas Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos diplomas. 20 pedagoginio darbo metų jubiliejų švenčia šiemet Ana Fedorovič ir Inga Kondratovič, mokytojos gavo Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos diplomus už ilgametę pedagoginę veiklą. O 5 metų jubiliejų švenčia Ksenija Osipovič. Mokinių savivaldos atstovai, mokytojų metodinių grupių nariai bei gimnazijos direktorė padovanojo jubiliatėms gėlių ir dovanas.

Tokia diena – puikus būdas „pasimatuoti“ pedagogo profesiją, o kas žino, galbūt jau ne vienas iš mūsų suprato, kad ateityje norėtų būti mokytoju. Savo pedagogams linkime stiprybės, gražių darbo rezultatų, įdomių pamokų ir visada geros nuotaikos.

IVG klasės mokinė Agata Trumpakaitė

Spalio 3 d. mūsų gimnazijos mokinius aplankė Vilniaus rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Liudmila Čeponienė, kuri 5-8 ir I-IVG klasių mokiniams pravedė prevencines pamokas.

I-IVG klasių mokiniai išklausė paskaitą „Saugaus eismo mokymas suaugusiems“, peržiūrėjo pamokančius filmukus, diskutavo juos dominančiomis temomis. Pareigūnė priminė mokiniams apie jų pareigas, elgesio taisykles gimnazijoje ir už jos ribų, priminė teisinę atsakomybę.

5-8 klasių mokiniai sužinojo apie nepilnamečių teisinę atsakomybę įvykdžius kokį nors nusižengimą, apie saugų internetą, patikrino savo žinias atsakydami į klausimus įvairiomis temomis apie mokinių elgesio taisykles. Džiaugiamės, kad atsakymai dažniausiai buvo apgalvoti ir teisingi.

Tikimės, kad panašūs susitikimai vyks ir ateityje ir jie padės išauklėti dorų ir sąžiningų žmonių kartą.

Socialinė pedagogė Ana Maciulevič

1942-05-12 – Paneriuose netoli Vilniaus įvyko didžiausia lenkų jaunimo egzekucija. Vokiečių policijos ir SS formacijos bei su jomis bendradarbiaujantys Lietuvos kariuomenės būriai žudė daugiausia Vilniaus Laisvųjų lenkų sąjungos jaunimo organizacijos narius. Antrojo pasaulinio karo metais, 1941-1944 m., Panerių girioje buvo masinių žudynių vieta, kurią ten įkūrė SS, vokiečių policija ir bendradarbiaujanti Lietuvos policija, 1941 m. birželį miestą užėmus vokiečiams.

Paneriuose žuvo apie 100 000 žmonių, iš jų nuo 56 000 iki 70 000 žydų ir nuo 2 000 iki 20 000 lenkų – Vilniaus gimnazijų mokinių, skautų, inteligentijos atstovų, Krašto armijos karių. Daugelis anksčiau buvo nukankinti Vilniaus kalėjimuose. Taip pat buvo nužudytos grupės baltarusių, čigonų, totorių ir rusų. Be to, žuvo kelios dešimtys lietuvių – komunistų, karių ir stačiatikių. Aukos buvo sušaudytos ir užkastos duobėse, kurias anksčiau iškasė sovietai statant Raudonajai armijai skystojo kuro bazę.

Rugsėjo 22 d. mūsų gimnazijos mokiniai kartu su istorijos mokytojomis atvyko į Panerius Laisvųjų lenkų sąjungos išnaikinimo 80-mečio minėjimą. Mokiniai dalyvavo renginyje bei šv. mišiose meldžiantis už nužudytus lenkus pagerbiant visas 100 000 baisaus Panerių genocido aukų.

Prisiminkime mūsų didvyrius, kurie išėjo į amžinąją sargybą. Prisiminkime žmones, kurie nusipelnė amžinai gyventi mūsų širdyse. Garbė ir šlovė herojams!

Istorijos mokytoja Ksenija Osipovič