Integruota pamoka, skirta Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo  trisdešimtmečiui paminėti

Gimnazijoje vyko  lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos ir muzikos dalykų integruota pamoka, skirta Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo  trisdešimtmečiui paminėti.  Dalyvavusieji  pamokoje giedojo Lietuvos Respublikos himną, drauge aptarė mūsų šalies pasiekimus bei pasikeitimus, įvykusius per trisdešimt metų nuo nepriklausomybės paskelbimo. Iš tiesų yra nuveikta ir pasiekta labai daug kultūros, švietimo, architektūros, šalies ir pasaulio politikos, sporto bei medicinos srityse. Šia proga buvo deklamuojami eilėraščiai, mokinių lūpose skambėjo dainos, bylojančios apie meilę ir ištikimybę Tėvynei Lietuvai.

Pamokos pabaigoje  pristatytos bei apibendrintos gimnazijos projekto „Ką žinai apie Lietuvą?“ veiklos, apdovanoti konkursų ir viktorinų laimėtojai. Prisiminus lietuvių kalbos dienų renginius, integruotos pamokos metu dar kartą akcentuota taisyklingos bei turtingos lietuvių kalbos vartojimo svarba. Džiugu, jog mūsų gimnazijos mokytojai, skatindami mokinių patriotiškumo bei pilietiškumo jausmą, taip noriai, nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauja. 

Lietuvių kalbos mokytoja Aliona Rynkun

Studijos Vytauto Didžiojo universitete

Kovo 6 d. vyko IIG – IVG klasių mokinių susitikimas su Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto dėstytoja dr. Barbara Dwilewicz. Aukštesnių klasių moksleiviai sužinojo apie priėmimo į lenkų kalbos filologijos fakultetą sąlygas ir tolimesnio mokymosi bei karjeros galimybes. Mokiniai gavo atsakymus apie stojimo sąlygas, taip pat informaciją apie VDU fakultetus Kaune.

Išsamią informaciją galite rasti: https://www.vdu.lt/lt/visos-studijos-bakalauro-studijos/

Edyta Klimaszewska

 

Plokščiapėdystės prevencija

Pradinėse klasėse vyko užsiėmimai plokščiapėdystės prevencijai. Mokiniai darė pratimus kojų pėdoms su kamuoliukais ir kilimėliais nelygiu paviršiumi.

Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuri atsiranda nusileidus arba išnykus pėdos skliautams. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi, varginanti ir skausminga, žmogaus kūno svoris tampa didesniu krūviu pėdai. Atsiranda kitų žmogaus skeleto dalių anatominių ir funkcinių sutrikimų: čiurnos, kelio, klubo sąnarių, stuburo. Pablogėja vidaus organų veikla. Neretai dėl plokščiapėdystės tampama neįgaliu.

Plokščiapėdystės priežastys 

Pėdos skliautas gali deformuotis nešiojant siaurą, minkštą apavą be pakulnės, esant per dideliam kūno svoriui, dažnai ilgai stovint viena poza, dažnai šokinėjant į aukštį ar į tolį ant kieto pagrindo. Pagrindinė plokščiapėdystės atsiradimo priežastis – pėdos raumenų ir raiščių silpnumas.

Plokščiapėdystės profilaktika

  • Saugoti vaikų pėdas nuo per ankstyvo krūvio (nemokyti vaiko stovėti ir vaikščioti anksčiau, nei jis pats pradės tai daryti).
  • Privalu sekti vaiko (suaugusiems taip pat) kūno svorį, viršsvoris įtakoja skliautų suplokštėjimą.
  • Tinkamos avalynės parinkimas (tinkamo dydžio, kad niekur nespaustų, aukštesniu auliuku, kiek paaukštinta pakulne. 
  • Pėdų kaulų, raiščių, raumenų stiprinimas pratimais.
  • Sėdėjimas lotoso, turkiškoje, japoniškoje pozose.
  • Sėdėsena: labai svarbu tėvams atkreipti dėmesį į vaiko sėdimąją pozą, ypač kai jis žaidžia ant žemės. Dažniausiai vaikai pripratę sėdėti „žąsiuko“ pozoje, kas sąlygoja plokščiapėdystės vystymąsi. Vaikus reikėtų įpratinti sėdėti „lotoso“, „turkiškoj“, „japoniškoj“ pozose (atsiklaupti ant kilimo ir atsisėsti ant kulnų, kulnai praskėsti į šalis, pirštai suartinti, kūnas tiesus). Pradėti nuo 1–2 min. pasėdėjimų, palaipsniui ilginant laiką iki 15–20 min. kasdien. Pėdų refleksoterapija (biologiškai aktyvių kūno taškų dirginimas) – vaikščiojimas basomis. Tinka visos pėdą dirginančios priemonės, kadangi raumenys traukiasi nuo dirgiklio, automatiškai formuojamas taisyklingai išgaubtas pėdos skliautas. Įvairus gruntas turi skirtingą poveikį:

1. Minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga raminančiai veikia nervų sistemą.
2. Nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervų sistemą.
3. Karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas labai stimuliuojančiai veikia nervų sistemą. Skirtingą pagal poveikį gruntą naudoti kombinuojant atitinkamu nuoseklumu: pradėti nuo lengvai dirginančių poveikių, pamažu pereiti prie saikingai dirginančių ir užbaigti raminančiais.

 Sveikatos priežiūros specialistė Rima Malkovskienė   

Kaziuko mugės tradicijas prisiminus…

Kai visa Lietuva ruošiasi vienai gražiausių pavasario švenčių – Kaziuko mugei, gimnazijos bendruomenė  taip pat prisimena ir atkuria gražias šios nuostabios šventės tradicijas. Iniciatyvos ėmėsi 8 klasės mokiniai, prieš porą savaičių pateikę kiekvienai klasei uždotis, susijusias su Kaziuko mugės šventimo papročiais bei tradicijomis.

Tad šios savaitės pirmomis dienoms  gimnazija knebždėte knebždėjo nuo šurmulio, pasiruošimo, repeticijų ir gražiausių dainų. Galiausiai, pati ryškiausia, spalvingiausia, gausiausia, turtingiausia bei skaniausia netradicinė pamoka įvyko! Mokiniai kartu su savo auklėtojomis parengė nepakartojamus, be galo kūrybingus skaniausiomis vaišėmis, rankdarbiais, dekoracijomis, įvairiausiai išpuoštomis verbomis stalų pristatymus – skambėjo eilės, dainos, grojo liaudiška muzika, buvo šokami šokiai. Tiek pastangų mokiniai įdėjo rungdamiesi trijų nominacijų konkurse. Visi jų norėjo laimėti „Turtingiausio stalo“, „Kūrybiškiausio stalo“ bei „Originaliausio stalo pavadinimo“ titulą. Po ilgai trukusio vertinimo komisijos pasitarimo buvo paskelbti laimėjusieji, kurie gavo apdovanojimus.

Skambant nuostabiai, šventiškai bei pakiliai nuteikiančiai muzikai, galiausiai prasidėjo taip ilgai visų lauktos Kaziuko vaišės. Visa mokyklos bendruomenė vaišinosi skaniausiais Kaziukų stalų skanėstais – riestainiais, meduoliais, pyragaičiais, vafliais, džiovintais vaisiais, įvairiausiomis užkandėlėmis. Draugiškai šnekučiuodamiesi, mugės dayviai prisiminė senąsias šios šventės šventimo tradicijas ir papročius.

Nuoširdžiai dėkojame mugės dalyviams už  kūrybiškmą ir bendradarbiavimą.

Renginio organizatoriai – 8 klasė

 

Mažasis golfas–pirmoji pergalė

Š.m. vasario 27 dieną mūsų mokyklos berniukų ir mergaičių, gimusių 2004 m. ir jaunesnių, komanda išbandė savo jėgas naujojoje sporto šakoje – mažajame golfe. Mokiniai pirmą kartą dalyvavo Vilniaus rajono gimnazijų žaidynių golfo finalinėse varžybose Rudaminoje ir tapo nugalėtojais! Mūsų mokyklos komanda laimėjo kelialapį respublikines varžybas, vyksiančias kovo 7 d. Kaune. Linkime sėkmės!

Tuo pačiu mokykloje pradėtas vykdyti projektas „Mažasis golfas“, kurio tikslas – suteikti galimybę vaikams susipažinti su golfu sau artimoje aplinkoje – mokykloje – bei pramokti golfo pagrindų. Bus organizuojami praktiniai seminarai pedagogams, taip pat mokykla gaus „Mažojo golfo“ įrangą.

Projekto vadovas – Genadij Ravdo, fizinio ugdymo mokytojas

Projektas „Bendradarbiauti-paprasta, atrasti-stebuklinga” 

Vasario 27 d. mūsų mokyklos 5-7 klasių mokinių komanda dalyvavo rajoninio projekto „Bendradarbiauti-paprasta, atrasti-stebuklinga” pirmame etape, kuris vyko Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje. Susitikime dalyvavo trijų mokyklų komandos: Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos komanda „Draugystė – stebuklas“, Nemenčinės Gedimino gimnazijos komanda „Gediminaičiai“ ir mūsų gimnazijos komanda „Pelėdžiukai“ su mokytoja Edita Verkovska.

Mūsų gimnazijos komandos „Pelėdžiukai“ nariai buvo 5 klasės mokinės Karolina Borunova ir Brigita Čaplinska, 6 klasės mokiniai Vitold Bystricki, David Liachovič ir  Daniel Aškelovič,  o taip pat 7 klasės mokinys Tomaš Kučinskas. Mokiniai aktyviai ruošėsi susitikimui: kūrė komandos emblemas, prisistatymą, gamino dovanas ir kt.

Susitikimo metu visų komandų nariai dalyvavo bendrose veiklose, pristatinėjo gimnazijas, vaišinosi, žaidė, atlikinėjo testą  „Etiketas. Elgesys prie stalo“ , bendravo, diskutavo. Susitikimo pabaigoje visi mokiniai apsikeitė dovanėlėmis.

Mokiniai džiaugėsi susitikimu, naujomis pažintimis, dovanėlėmis, įdomiomis veiklomis ir bendravimu su kitų gimnazijų mokiniais. Laukiame kitų susitikimų.

Technologijų mokytoja Edita Verkovska

Edukacinė išvyka į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą

Šių metų vasario 28 d. mūsų gimnazijos 7-8 klasių mokiniai kartu su klasių auklėtojomis dalyvavo edukacinėje išvykoje į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą. Išvyka vyko pagal gimnazijoje vykdomą projektą „Ką žinai apie Lietuvą?“.

Mokinių ugdymas netradicinėje erdvėje prasidėjo nuo dokumentinio filmo „1941 metų tremtis vaikų akimis“ peržiūros bei edukacinio žaidimo „Sovietinis inkubatorius“. Režisieriaus Jokūbo Viliaus Tūro dokumentinis filmas pasakoja apie pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą į Sibirą 1941-ųjų birželio 14 dieną. Tuomet iš Lietuvos buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių, iš jų – kiek daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tik nedaugeliui jų pavyko išgyventi Sibiro pragare. 

Žaidimo „Sovietinis inkubatorius“ metu mokiniai turėjo galimybę virtualiai susidurti su sovietinio gyvenimo aplinka, įvairiomis situacijomis ir spręsti savo likimą. Mokiniai sužinojo, kaip buvo klastojama istorija, kas yra deficitas, ką reiškia būti kitokiam sovietinėje santvarkoje, kas yra cenzūra ir ką reiškia būti sekamam.

Edukacinis užsiėmimas tęsėsi Tuskulėnų dvare, kur mokiniai išklausė įdomų gidės pasakojimą apie dvaro susiformavimo istoriją, dvaro sodybos paskirtimi jai priklausant sovietinėms represinėms struktūroms. Mokiniai susipažino su sovietinio totalitarinio režimo sukurtu mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo mechanizmu, sužinojo apie slapta atvežtus ir užkastus Tuskulėnų dvaro teritorijoje žmonių palaikus, kuriems 1944–1947 m. Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime buvo įvykdyta mirties bausmė. Klausėsi pasakojimo apie egzekucijų organizatorių ir vykdytojų biografijas, Sovietų Sąjungos represinių struktūrų veikimo metodus. Muziejinėje ekspozicijoje mokiniai turėjo galimybę pamatyti aukoms priklaususius daiktus, pamatyti identifikuotų asmenų sąrašus.

Galiausiai mokiniai aplankė Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse įkurtą koplyčią-kolumbariumą, kurioje palaidoti NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudyti žmonės ir Vilniaus apylinkėse žuvę kovotojai. Didžiulį įspūdį mokiniams paliko Inos Kozel instaliacija „Karo nuotaka-našlė“. Tai visų karų aukoms skirtas kūrinys, kuriuo prisimenamos šeimos žuvusių karo lauke. Ji jauna, stipri, jos atsakomybė – gyvenimo pratęsimas. Našlė – tuštuma už šydo, tuščias indas, kuriame liko vien praėjusio gyvenimo prisiminimai. 

Mokytojos Justyna Dacevič-Aschabova ir Aliona Rynkun

Laimėjimas meninio skaitymo konkurse „Žiemos paukštužėlė“

Vasario 25 dieną Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijoje vyko meninio skaitymo konkursas „Žodeliai iš mažųjų širdelių“, kuriame dalyvavo gausus pradinių klasių skaitovų būrys. Poezijos mylėtojų lūpose skambėjo patys gražiausi lietuvių rašytojų kūriniai, ištaukos, eilėraščiai.

Mokyklinio etapo meninio skaitymo konkurso laimėtojai – pirmos klasės mokinės Darija Paknytė, Polina Auziak (mokytoja A. Rynkun) ir 3 klasės mokinys Jemeljan Paknys (mokytoja  A. Maciulevič) – vasario 27 dieną gynė gimnazijos garbę Nemenčinės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinio centro tautinių mažumų mokyklų 1-4 klasių mokinių meninio skaitymo konkurse „Žiemos paukštužėlė“. Garbingą – I-ąją vietą konkurse laimėjo mūsų gimnazijos mokinė Darija Paknytė, padeklamavusi Juozo Erlicko eilėraštį „Klaustukas“. Nuoširdžiai sveikiname konkurso laimėtoją bei dėkojame kitiems mokiniams, dalyvavusiems lietuvių kalbos dienų renginiuose Julijaus Slovackio bei Konstanto Parčevskio gimnazijose.

         Lietuvių kalbos mokytojos               

UŽGAVĖNĖS MŪSŲ GIMNAZIJOJE

Vasario 25 d., kaip ir kiekvienais metais, mūsų gimnazijoje vyko Užgavėnės. Jau nuo pat ryto koridoriuose galima buvo pastebėti persirengėlius: meškas, ožkas, čigonus, velnius ir daug daug kitų personažų. Gimnazijoje kvepėjo blynais ir įvairiais kepiniais. Mokiniai su savo auklėtojomis susirinko klasėse, kur paruošė įvairiausių Užgavėnių kaukių, kuriomis vėliau galima buvo grožėtis koridoriuje įrengtame stende.

 

Po to jaunesni mokiniai susirinko aktų salėje, kur vyko žaidimai, rungtynės, šokiai… Kai gimnazijos kieme pasigirdo muzika, visa bendruomenė susirinko lauke, kur linksmai šokdami prie laužo sudegino žiemos simbolį – Morę, nors, tiesą sakant, šiai metais žiemos mums šiek tiek pritrūko.

Po linksmybių visi turėjo galimybę pasivaišinti blynais ir kitais skanėstais.

Tatjana Liachovič

 

1 56 57 58 59 60 147