Plokščiapėdystės prevencija

Be kategorijos

Pradinėse klasėse vyko užsiėmimai plokščiapėdystės prevencijai. Mokiniai darė pratimus kojų pėdoms su kamuoliukais ir kilimėliais nelygiu paviršiumi.

Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuri atsiranda nusileidus arba išnykus pėdos skliautams. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi, varginanti ir skausminga, žmogaus kūno svoris tampa didesniu krūviu pėdai. Atsiranda kitų žmogaus skeleto dalių anatominių ir funkcinių sutrikimų: čiurnos, kelio, klubo sąnarių, stuburo. Pablogėja vidaus organų veikla. Neretai dėl plokščiapėdystės tampama neįgaliu.

Plokščiapėdystės priežastys 

Pėdos skliautas gali deformuotis nešiojant siaurą, minkštą apavą be pakulnės, esant per dideliam kūno svoriui, dažnai ilgai stovint viena poza, dažnai šokinėjant į aukštį ar į tolį ant kieto pagrindo. Pagrindinė plokščiapėdystės atsiradimo priežastis – pėdos raumenų ir raiščių silpnumas.

Plokščiapėdystės profilaktika

  • Saugoti vaikų pėdas nuo per ankstyvo krūvio (nemokyti vaiko stovėti ir vaikščioti anksčiau, nei jis pats pradės tai daryti).
  • Privalu sekti vaiko (suaugusiems taip pat) kūno svorį, viršsvoris įtakoja skliautų suplokštėjimą.
  • Tinkamos avalynės parinkimas (tinkamo dydžio, kad niekur nespaustų, aukštesniu auliuku, kiek paaukštinta pakulne. 
  • Pėdų kaulų, raiščių, raumenų stiprinimas pratimais.
  • Sėdėjimas lotoso, turkiškoje, japoniškoje pozose.
  • Sėdėsena: labai svarbu tėvams atkreipti dėmesį į vaiko sėdimąją pozą, ypač kai jis žaidžia ant žemės. Dažniausiai vaikai pripratę sėdėti „žąsiuko“ pozoje, kas sąlygoja plokščiapėdystės vystymąsi. Vaikus reikėtų įpratinti sėdėti „lotoso“, „turkiškoj“, „japoniškoj“ pozose (atsiklaupti ant kilimo ir atsisėsti ant kulnų, kulnai praskėsti į šalis, pirštai suartinti, kūnas tiesus). Pradėti nuo 1–2 min. pasėdėjimų, palaipsniui ilginant laiką iki 15–20 min. kasdien. Pėdų refleksoterapija (biologiškai aktyvių kūno taškų dirginimas) – vaikščiojimas basomis. Tinka visos pėdą dirginančios priemonės, kadangi raumenys traukiasi nuo dirgiklio, automatiškai formuojamas taisyklingai išgaubtas pėdos skliautas. Įvairus gruntas turi skirtingą poveikį:

1. Minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga raminančiai veikia nervų sistemą.
2. Nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervų sistemą.
3. Karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas labai stimuliuojančiai veikia nervų sistemą. Skirtingą pagal poveikį gruntą naudoti kombinuojant atitinkamu nuoseklumu: pradėti nuo lengvai dirginančių poveikių, pamažu pereiti prie saikingai dirginančių ir užbaigti raminančiais.

 Sveikatos priežiūros specialistė Rima Malkovskienė